I.Makaraitytė:„Trigalvio“ apatiniai

Pavasarį kilo nemenkas šurmulys, tiesa, jis menkai atsispindėjo didžiojoje žiniasklaidoje, dėl tokio ambicingo projekto kaip nacionalinis investuotojas kūrimo. Vienas dienraštis šį neva „lietuvišką čempioną“ pavadino „trigalviu slibinu“.

Turbūt pravartu priminti, kad po šiuo pretenzingu pavadinimu slypi valstybei priklausančių „Rytų skirstomųjų tinklų“ ir „Lietuvos energijos“ bei vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „VP grupė“ valdomų VST sujungimas.

Iš Seimo ir Vyriausybės tribūnų girdėjome – vėluojame statyti naują atominę elektrinę, mielieji, tad mažiau diskutuokime ir palaikykime įstatymą. Kuris taip ir vadinamas – Atominės elektrinės įstatymu.

Lygiai tokiais pat argumentais kalbėjo ir tos pačios „VP grupės“ narys Darius Nedzinskas, VST vadovas.

„2009–ieji, kai bus uždaryta Ignalinos AE, jau kabo ant nosies, o neturime nei jungčių, nei naujos atominės elektrinės.

Kuo ilgiau diskutuosime, tuo silpnesni būsime ir tuo turėsime mažiau galimybių sukurti nacionalinio kapitalo kompaniją“, – štai tiksli jo citata iš „Verslo žinių“.

Prezidentas Valdas Adamkus, gavęs Seimo kone vienbalsiai priimtą Atominės elektrinės įstatymą, taip pat save drąsino – čia viskas tik todėl, kad mums kuo greičiau reikia naujos atominės elektrinės. Ir įstatymą pasirašė.

Bet štai nė neįpusėjus rudeniui šiaip nemėgstantis viešumo ir kibių, t. y. ne iš savo būrio, žurnalistų, Žilvinas Marcinkevičius, vienas iš „VP dešimtuko“ narių, tokioje pusiau viešoje diskusijoje ima ir pasako: „Reikia ar nereikia atominės elektrinės, dar reikia diskutuoti.“

Irgi tiksli jo citata, mat Ž. Marcinkevičius, matyt, kalba tik tada, kai reikia, jog jo žodžius sužinotų ir platesnė visuomenės dalis.

Perklaustas, ar tokia yra visų nacionalinio investuotojo kūrėjų laikysena, nors Seime vienbalsiai buvo priimtas būtent Atominės elektrinės įstatymas, Ž. Marcinkevičius gudriai išsisuko – klysta tie, kurie mano, kad atominė elektrinė gali būti tikslas.

Tai yra tik priemonė. Bet kuo toliau, tuo labiau „VP“ atstovas buvo atviresnis. Jis net prasitarė, kad tokia galinga atominė, kokia yra numatyta, yra tiesiog puikus taikinys Rusijai – jei ne jį „paimti“, tai sužlugdyti dempingavus regiono elektros kainas.

Anokia čia naujiena. Tiesa, nacionalinis investuotojas turės darbo – t. y. statys elektros jungtis.

Anot Ž. Marcinkevičiaus, jei iki 2009–ųjų, kai uždarysime Ignalinos atominę, turėtume jungtį su Švedija, mokėtume už elektrą gerokai pigiau nei dabar yra prognozuojama.

Nėr ko nė ginčytis su verslininku, nes ir dauguma skeptikų dėl atominės elektrinės sakė – būtume gerokai labiau nepriklausomi nuo Rusijos ir jos dujų, ypač uždarius Ignaliną, jei turėtume jungtis su Švedija ir su Lenkija, o ne naują atominę.

Šiuos skeptikus visi nacionalinio investuotojo kūrėjai keikė ir vadino kone Tėvynės išdavikais.

Bet ar jums nekyla toks klausimas – jei nacionalinis investuotojas nė neketina statyti naujos atominės elektrinės, kodėl apskritai reikia jį kurti?

Juk jungtį per Baltijos jūrą nutiesti nereikia tokios kapitalo koncentracijos, kaip atominės statybai, dėl ko į projektą esą ir buvo pakviestas privatininkas.

O šitai ir sukėlė įtarimų, nes tapti nacionalinio investuotojo dalininku pakviesta viena įtakingiausių ir galingiausių Lietuvos verslo grupių.

Ir ne tik pakviesta, bet mainais už VST valdymo kontrolės atsisakymą ji gaus nacionalinio investuotojo dalį. Ir ne tokią jau mažą, nes verslininkai reikalauja ne mažiau kaip 40 procentų.

O atsakymus į šį klausimą pasirinkite patys. Sakoma, esą Lietuvoje Rusijos dujininkų ir kitokie interesai taip įsigalėję (ir tai – anokia naujiena), kad vien kalbos apie elektros jungtį su Švedija kai kuriems energetikams vaidenasi su rusų tankais mylimoj Lietuvos žemelėje ir jie stojasi piestu prieš bet kokį Lietuvos laisvinimą nuo dujų pančių.

O nuo tų pančių vaduoti mus bandančiai Vyriausybei esą tiesiog privaloma turėti stiprų užnugarį, kad Lietuvos energetikams nuolat kas nors „spardytų užpakalį“.

Panašu, kad tai irgi tiesa. Bet tarp galimų atsakymų yra ir dar keli. Pavyzdžiui, kad ir tai, jog sutapo ir „VP grupės“ noras už geriausią kainą, kaip ji pati sako, pasitraukti iš politizuoto energetikos verslo, ir laikas prieš rinkimus, kai politikai – bene sukalbamiausi.

O kur dar premjero G. Kirkilo norai bandyti laimę Prezidento rinkimuose.

Tik labai įdomu, už ką iš tikrųjų mokėsime mes, vartotojai? Už tikrą Lietuvos energetinę nepriklausomybę ar už norą bet kokia kaina laimėti rinkimus..

www.lrt.lt 2007 10 07