A.Račas:Pralaimėjome? Bet galime būti piliečiai ir nepasiduoti

Kai rašiau šį sakinį, po Valdui Adamkui adresuotu reikalavimu nepasirašyti Atominės elektrinės įstatymo pataisų jau buvo 6796 parašai.

Gana daug, turint galvoje, kad pirmą ir paskutinį parašą skiria mažiau nei 32 valandos. Tačiau per mažai žinant, kad Lietuvoje mūsų vis dar daugiau nei 3 mln.

Neabejoju, kad pasirašiusiųjų bus gerokai daugiau – gal net 20 ar 30 tūkst. Tačiau taip pat beveik neabejoju, kad jų vis tiek bus per mažai, jog prezidentas įstatymą vetuotų.

Labai norėčiau suklysti, bet pastarųjų poros mėnesių įvykiai jau nebeleidžia tikėti, kad politika Lietuvoje dar gali būti padori ir išmintinga.

Turime pripažinti, kad pralaimėjome. Turime pripažinti, kad „Maxima“ mūšyje dėl „Leo Lt“ buvo stipresnė už mus. Sakydamas „mes“ turiu galvoje valstybę, jos piliečius, o ne politikus, balsavusius už tai, kad „Maximai“ būtų padovanota beveik 40 proc. Lietuvos energetikos sektoriaus.

Politikai balsavo „už“, bet jie nepralaimėjo. Jiems už tai tikriausiai bus atsilyginta. Vieniems – valdžia, kitiems parama per rinkimus, dar kitiems – galimybe išvengti pelnytos bausmės ar postais valstybinėse ar VP grupės bei jai draugiškose įmonėse, blogiausiu atveju – valstybine pensija ar renta.

Vienų žmonos gal pirks viešbučius, kitų – atidarys naujas parduotuves ar madų ir kosmetikos salonus. Jų sūnūs ir dukros galbūt netikėtai išvyks studijuoti į Didžiąją Britaniją, taps diplomatais ar netikėtai padarys karjerą.

Tiems 63, kurie likus dviem savaitėms iki 90-ųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių, pasmerkė Lietuvą priklausomybei nuo VP grupės, neskaudės. Jie žinojo, ką daro.

Skaudėti gali tik pralaimėjusiems – tai yra, visiems mums. Mums, kurie prieš trejus metus perleido savo teisę spręsti politikams, praėjusį penktadienį balsavusiems ne už valstybę, o už VP grupę.

Galime dėl to verkti, galime kaip kai kurie per vėlai susipratusieji muštis į krūtinę šaukdami mea culpa. Galime susitaikyti ir nuleisti rankas arba tikėtis, kad mus kas nors išgelbės. Pavyzdžiui, prezidentas.

Tačiau galime ir nepasiduoti. Galime pabandyti įrodyti, kad vis dėlto nesame avinų banda, kurią galima mainyti, įkeisti, išduoti ar parduoti. Ir daryti tai galime labai paprastai – pasitelkdami į pagalbą tą pačią logiką, kuria vadovaujasi VP grupė. Tai yra, verslo logiką.

Jos esmė – paprasta: viską lemia nauda ir pinigai. Verslo logika, bent jau ta, kuria iki šiol, atrodo, vadovavosi VP grupė, nepripažįsta apeliacijų į sąžinę, padorumą ar visuomenės interesą. Ji nepaiso visuotinai priimtų sambūvio normų, ji negirdi tų, iš kurių negalima uždirbti, ji naudojasi tais, kas duoda pelno.

O kas VP grupei duoda didžiausią pelną? Ar tie 63, kurie vasario 1-ąją balsavo už Atominės elektrinės įstatymą? Priešingai, jie kol kas tikriausiai buvo tik nuostolis, geriausiu atveju – investicija, tiesa, žadanti labai gerus dividendus.

Tačiau dvidendai dar tik šviečiasi, o kasdienį pelną VP grupei uždirba pralaimėjusieji. Tai yra, mes.

Gal tiesiog imkime ir nustokime jai dirbti?

Tai labai paprasta – iš pradžių pakaktų tiesiog pamiršti kelią į VP grupės valdomas maksimas.

Taip, jų labai daug, jos dažniausiai labai patogiose vietose, bet, patikėkite, Lietuvoje ir be maksimų yra labai daug parduotuvių, kuriose galima įsigyti maisto. Sakau tai remdamasis asmenine patirtimi, nes po „alaus ir skalbimo miltelių“ akcijos 2003 m. gegužę į „Maximą“ nesu įkėlęs kojos. Kaip matote, vis dar esu gyvas, šeima taip pat nebadauja.

Nesu naivus ir žinau, kad VP grupei dėl tokio mano pasirinkimo nebuvo nei šilta, nei šalta. Tačiau taip pat žinau, kad jei bent jau tie (kai rašiau šias eilutes) 7162 Lietuvos piliečiai nuo šiandien viešai pasižadėtų (pavyzdžiui, užsiklijuodami lipdukus ant savo automobilių) taip pat nebeužsukti į „Maximą“, VP grupė tai netruktų pajausti.

Neabejoju, kad piliečių Lietuvoje yra gerokai daugiau. Taip pat neabejoju, kad jie nori būti išgirsti ir nori, kad su jų nuomone būtų skaitomasi.

Tai gal laikas garsiai apie tai pasakyti bei, nors ir pralaimėjus, nepasiduoti. O į tuos, kurie nesupranta žmonių kalbos, galbūt atėjo laikas kreiptis veiksmais, kuriuos jie turėtų suprasti. Jei dar pajėgūs.

Mums, pralaimėjusiems, tai nieko nekainuos. Tik suteiks galimybę būti piliečiais.

Jų, kol rašiau šį komentarą, Lietuvoje padaugėjo beveik penkiais šimtais...

www.alfa.lt 2008 02 05