Lietuva dėl „Leo LT“ likvidavimo neteks milijardo eurų - britų teisininkas

Lietuvai teks ne tik sumokėti VP dešimtuko valdomai bendrovei „NDX energija“ 2,7 mlrd. litų už įnašą į „Leo LT“ kūrimą, bet ir išmokėti kompensaciją, teigia vienas žymiausių pasaulio teisininkų, itin patyrusių komercinio bylinėjimosi, įskaitant ieškinius dėl sutarties pažeidimo, srityje.

Lietuvos politikams nusprendus panaikinti pernai įkurtą „Leo LT“, valstybei teks grąžinti steigėjų investicijas ir sumokėti netesybas, numatytas su „NDX energija“ pasirašytame susitarime, sako Didžiosios Britanijos teisininkas Michaelas Polonsky, rašo leidinys „The Baltic Business News“.

Anot jo, jeigu ieškiniai dėl netesybų būtų nagrinėjami tarptautiniame arbitraže, tai pakenktų Lietuvos patikimumui. Pasak teisininkų, „Leo LT“ steigimo sutartyje aiškiai nurodyti visi ginčų sprendimo būdai, o privataus akcininko ir valstybės bendradarbiavimas negali būti aiškinamas kitaip nei sutartyje.

Pasak teisininko, valstybei nusprendus atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir taip pažeidus sutartį, jai, kaip ir bet kuriai kitai sandorio šaliai, teks susitaikyti su pasekmėmis.

„Jeigu ieškiniai, kurie, kaip spėjama, bus pareikšti Lietuvos valstybei, bus susiję su komerciniu sandoriu arba iš jo kilę, mūsų nuomone, imuniteto nuo jurisdikcijos nebus“, - teigia Londono teisininkų firmos „Berwin Leighton Paisner“ partneris M.Polonskis.

2008 metų gegužę įsteigta „Leo LT“ tapo nacionaline energetikos įmone, o jos pavaldžiosios įmonės kontroliuoja pagrindinę Lietuvos elektros energijos sistemos dalį - elektros perdavimo sistemą ir skirstomuosius tinklus.

Įmonės steigimas buvo susietas su šalies siekiu nepriklausomai plėtoti energetikos strategiją, įrengti elektros energijos jungtis su Švedija ir Lenkija, taip pat statyti naują atominę elektrinę.

„NDX energijos“ investicijos į „Leo LT“ siekė 2,7 mlrd. litų. Ši suma turėtų būti grąžinta įmonei, jei „Leo LT“ būtų panaikinta, o žalą, patirtą dėl sutarties pažeidimo, turės nustatyti teismas.

Lietuvos Vyriausybė šią vasarą nusprendė pasitraukti iš sutarties ir panaikinti „Leo LT“, kurios likvidavimo klausimas įtrauktas į rugsėjo 4 dienos akcininkų susirinkimo darbotvarkę.

Lietuvos politikai tvirtina, kad „Leo LT“ išformavimas Lietuvai gali atsieiti maždaug 3 mlrd. litų.

Premjeras Andrius Kubilius yra minėjęs, kad dėl įmonės likvidavimo šalis gali patirti milžiniškų nuostolių, todėl vertina radikalų pasiūlymą išformuoti „Leo LT“ santūriai ir, galima sakyti, net skeptiškai.

Pasak M.Polonsky, galima taikyti tik sutartyje nustatytas išimtis.

Steigdamos „Leo LT“, ir Lietuvos valstybė, ir „NDX Energija“ perdavė naujai įmonei savo turėtas akcijas - „NDX Energija“ perdavė VST akcijas, kurių vertė tuo metu sudarė 2,7 mlrd. litų, o Lietuvos valstybė - RST akcijas ir dalį „Lietuvos energijos“ akcijų.

Pasak M.Polonsky, išformuojant bendrai įsteigtą įmonę, turi būti grąžintos abiejų šalių investicijos, o klausimą dėl sutarties pažeidimo turėtų spręsti Stokholmo arbitražas.

Teisininko teigimu, toks ginčas, be jokios abejonės, būtų nepalankus valstybei - ir finansiniu atžvilgiu, ir dėl prarastos reputacijos: „Toks ginčas gerokai pakenktų bet kokios šalies patikimumui. Tai būtų didelė klaida, kuri turėtų ir ilgalaikių pasekmių“.

Tai nebūtų pirmasis atvejis Baltijos šalyse, kai valstybei tektų grąžinti privačiam investuotojui visas investicijas ir taip pat sumokėti netesybas. Stokholmo arbitražas jau priėmė sprendimą dėl Latvijos valstybės ir Švedijos energetikos įmonės „Nycomb“ ginčo, kuris buvo naudingas įmonei. „Nycomb“ pateikė skundą dėl Latvijos savavalių veiksmų plėtojant bendrą energetikos projektą.

Lietuvos valstybė valdo 61,7 proc. „Leo LT“, o „NDX energija“ - likusius 38,3 procento.

BNS ir alfa.lt