Eigirdas Palaima: Seimas neišlaikė atominės gramatikos egzamino

Sensacingą šio straipsnio pavadinimą, be abejo, inspiravo 2008 m. vasario 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos Atominės elektrinės įstatymo 8, 10. 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, žaibiškai apaugęs komentarų, nuomonių ir emocijų kalnu, visiškai uždengusiu jo originalų tekstą, galbūt todėl į jį mažai kas ir žiūrėjo. O be reikalo.

Per nepamatuotą skubą jis tapo paminklu ne tik mūsų politiniam azartui, bet ir gramatiniam neraštingumui ir net įstatymo pažeidimui. Tiek daug triukšmo sukėlusio įstatymo tekstas turėtų būti raudonas (rašalo prasme) vien jau dėl gausybės gramatinių klaidų, kurios turėtų daryti gėdą Seimo nariams, taip pat ir Prezidentui, pasirašiusiam šį teisėkūros jovalą. Pažvelkime šįkart be jokio nervinio šurmulio į Pakeitimo ir papildymo įstatymą, jame tik keturi straipsniai.

Dėl Pirmojo straipsnio

Pirmasis Pakeitimo ir papildymo įstatymo straipsnis papildo AE įstatymo 8 straipsnį 3 ir 4 dalimis. 3 dalyje nacionalinis investuotojas, pagal įstatymą jis yra “privatus juridinis asmuo”, apsiskelbia, kad jis (jau?) valdo “pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį” (kas ta pagrindinė dalis sužinosime tik 10 straipsnyje), o kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe “įgyvendina Lietuvos strateginį tikslą – kompleksiškai integruoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos valstybių elektros perdavimo sistemas ir elektros energijos vidaus rinkas.“

Atkreipkime dėmesį – Lietuvos strateginiame tiksle jokios užuominos apie atominės elektrinės statybą!

4 dalis kur kas didesnė ir sudėtingesnė, tačiau nemažiau įdomi. Pirmajame šios dalies punkte Lietuvos Vyriausybė, įgyvendindama minėtą strateginį tikslą, “užtikrina, kad: nacionalinis investuotojas, siekdamas savo veiklos tikslo (socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams), efektyviai įgyvendintų pagrindinį Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos uždavinį – neribotą laiką, nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija”.

Kodėl veiklos tikslas parašytas skliaustuose? Juose pagal mūsų gramatikos normas rašomi “įterptiniai sakiniai ar žodžiai, kurie reiškia pašalines, tarsi probėgomis pasakytas pastabas”.Argi čia tokia nereikšminga pastaba? Tokia rašyba nesuprantama ir dėl to, kad būtent dėl to tikslo įvardijimo buvo užviręs vos ne pagrindinis visuomenės įniršis. Kita įdomybė: “Vyriausybė užtikrina, kad investuotojas įgyvendintų”. Kaip galima ką nors užtikrinti, vartojant tariamąją nuosaką? Juk tokia nuosaka apibrėžiamas tik tariamas, pageidaujams, nerealus hipotetinis veiksmas... Gal tokio tikslo ir siekiama?

Šioje dalyje minimas ir “pagrindinis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos uždavinys – neribotą laiką, nepriklausomai, saugiai, patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija”. Bet kur gi vėl dingo atominė?

Įdomios gramatikos rasime ir antrajame punkte, kur ta pati mūsų Vyriausybė užtikrina, kad “nacionalinio investuotojo ir jo dukterinių įmonių veikla būtų organizuojama taip, kad ji atitiktų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus bei geriausią Europos Sąjungos valstybių elektros energetikos bendrovių verslo praktiką”. Ne tiesiog, kad atitiktų, bet tik “būtų organizuojama taip, kad atitiktų”. Vadinasi galima bus teisintis: organizavome teisingai, bet kažkodėl neatitiko. Toks Vyriausybės užtikrinimas – visiška abstrakcija.

Trečiajame šios dalies punkte pagaliau pasirodo “naujoji atominė elektrinė”. Vyriausybė čia užtikrina, kad “nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti strateginiai objektai – naujoji atominė elektrinė, elektros perdavimo jungtys į Lenkijos Respubliką ir Švedijos Karalystę... – būtų realizuoti neatidėliojant”. Taip ir parašyta – “realizuoti”. Tai jau įstatymo pažeidimas, nes Įstatymų rengimo tvarkos įstatymo 12 straipsnyje pažymėta, kad “tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų”. Todėl nesuprantama, kodėl nerašoma “pastatyti atominę elektrinę”, o “realizuoti”, gal kad įstatyme atsirastų daugiau painiavos? Beje, viena iš “realizuoti” reikšmių – turtą paversti pinigais…

Ketvirtajame, penktajame ir šeštajame punktuose Vyriausybė “užtikrina, kad naujos atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių į Švedijos Karalystę bei Lenkijos Respubliką techniniai sprendimai ir parametrai būtų parinkti taip, kad pagrindinė dalis atominei elektrinei reikalingų galios rezervų būtų gaunama iš Europos Sąjungos valstybių”, kad “energetikos sistema būtų parengta neatidėliotinam prisijungimui prie UCTE sistemos”, kad “naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovės kapitale dalyvaujant Lietuvos ir užsienio investuotojams būtų apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir valstybės esminiai interesai, o pasirenkant atominės elektrinės projekto įgyvendinimo dalyvius būtų taikomi europinės bei transatlantinės integracijos kriterijai.“

Ištisiniai gramatikos riktai, nes tie užtikrinimai, vartojant tariamąją nuosaką nieko verti. Niekas nieko negali užtikrinti vartodamas žodelius “kad būtų”. Tačiau ši gramatikos abėcėlė Seimo nariams tarsi gūdus miškas.

Dėl antrojo straipsnio

Jame keičiama AE įstatymo 10 straipsnio 1 dalis ir šiek tiek 2 dalis. 1 dalies pakeitimų esmė: 1) iš įstatymo išmetamas “Lietuvos energijos”, kaip nacionalinio investuotojo paminėjimas; 2) apibrėžiama nacionalinio investuotojo veikla, dar kartą patvirtinant jo veiklos tikslą: “dalyvauti įgyvendinant šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytą Lietuvos strateginį tikslą (t.y. Lietuvos energetiką integruoti į ES)”; 3) pagaliau paaiškinama, kad pagrindinė Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalis yra elektros energijos perdavimo ir skirstomieji tinklai; 4) įvardijama, kad nacionalinis investuotojas, siekdamas savo veiklos tikslo, t.y. “socialiai atsakingai” siekdamas naudos sau, privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, o Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka - statant elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkija ir Švedija. Vėlgi - “dalyvauja statant”, o ne stato…

Pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnyje taip pat sakoma, kad AE įstatymo 10 straipsnis papildomas 7 ir 8 dalimis. Štai čia prasideda kitoks įdomumas.

“Papildymas 7 ir 8 dalimis” reikštų, kad Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnyje 7 straipsnio nėra. Betgi 10 straipsnyje 7 dalis jau buvo! Sunku net patikėti, kad pateikdami pataisas taip apsižioplinti galėjo ne tik Seimo narė Birutė Vėsaitė, bet ir visas Seimo Ekonomikos komitetas bei plenariniame posėdyje dalyvavę Seimo nariai, nepastebėję šios juridinės klastotės. Prie visų šių neišmanėlių prisijungė ir Respublikos Prezidentas, patvirtinęs šį skandalingą juridinį liapsusą.

Iškilo visai rimta juridinė problema: kaip sujungti straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą su senuoju Atominės elektrinės įstatymu, ką daryti su 10 straipsnio dviem septintomis dalimis? Seimo raštininkai drąsiai priėmė sprendimą: priimto naujojo įstatymo septintąją dalį be niekur nieko pavadino aštuntąja, o aštuntąją – devintąja dalimi. Tačiau ne vienas teisininkas galėtų siūlyti kitokį sprendimą: išmesti senojo įstatymo septintą dalį ir vietoje jos įdėti naujojo įstatymo septintą dalį. Žodžiu, Seimo ir Prezidento pastangomis suprogramuotas teisinis kazusas, interpretacijos abrakadabra.

Ir tai ne tik abrakadabra, bet ir dar vienas Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo pažeidimas. 5 šio įstatymo straipsnyje sakoma, kad “teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus”, o 10 straipsnyje “tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių”. Pirmuoju atveju naujasis įstatymas neatitinka taisomojo senojo, nes naujoji 10 straipsnio 7 dalis “lipa ant galvos” nepanaikintai senojo įstatymo 10 straipsnio 7 daliai. O galvosūkis – kaip sugrūsti dvi 10 straipsnio 7 dalis į vieną įstatymo lentyną kaip tik ir yra neišsprendžiama dviprasmybė.

Išvada paprasta. Tokio įstatymo negalima palikti, nes juo remiantis jau prasideda tolesni poįstatyminių aktų kūrimo darbai. Rimtesniems teisininkams atkreipus dėmesį į šią skandalingą Seimo ir Prezidento teisėkūrą, gali prasidėti ilgi teisiniai ginčai dėl įstatymo teisėtumo. O tuomet ar tik nesugrius visa atominė konstrukcija?
Dėl trečiojo straipsnio

Jo esmė: iš įstatymo išmetamas “Lietuvos energijos”, kaip nacionalinio investuotojo paminėjimas.

Dėl ketvirtojo straipsnio

Jame tik kosmetiniai pakeitimai. Vietoje buvusio teksto: “20 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei. 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) patvirtinti…”, pateikta kitokia konstrukcija: “20 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė: 1) patvirtina…”

Čia vėlgi keistoka gramatika. Siūlant ką nors padaryti reikėtų vartoti bendratį - patvirtinti, parengti, pateikti, siekti. Siūlant ką nors daryti ir po to vartoti trečiojo asmens formą: patvirtina, parengia – tai jau ne siūlymas, bet įsipareigojimas.

* * *
Apžvelgus visą įstatymą, galima konstatuoti, kad jis pažeidžia ne vieną Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimą: 5 straipsnio 2 dalį “Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus”, 10 straipsnio 2 dalį “Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus”, ir 3 dalį “Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių”, taip pat 12 straipsnį “Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų”. Dėl šių priežasčių Atominės elektrinės įstatymo 8, 10. 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas turi būti panaikintas.

“Lietuvos aidas"