G.Kirkilas iš Briuselio parsiveža „gerų naujienų” dėl AE
Briuselyje vykusiame Europos viršūnių susitikime Lietuvai svarbūs energetiniai klausimai neaptarti, tačiau mūsų šalies vadovai apie juos kalbėjosi su kitų valstybių lyderiais.
Penktadienį Briuselyje prasidėjus Europos vadovų (EVT) susitikimui, Prezidentui Valdui Adamkui, ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui ir užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui teko pastovėti ilgokoje eilėje, kol jie paspaudė ranką ES pirmininkaujančios Portugalijos premjerui Jose Socratesui ir diplomatijos vadovui Luisui Amado. Tokios valstybių vadovų eilės jau tapo nuolatiniu ES viršūnių susitikimų reiškiniu. Iki 27 narių išsiplėtusi bendrija tapo nebepaslanki.
Tikimasi, kad gigantiškai ir dar plėstis ketinančiai ES „lengvumo“ bei „polėkio“ suteiks ketvirtadienį Lisabonoje pasirašyta Reformų sutartis, numatanti sprendimų priėmimo supaprastinimą ir valstybių veto atšaukimą.
Kita vertus, Reformų arba Lisabonos vardo sutartis atima iš valstybių, tarp jų ir Lietuvos, kai kurias turėtas teises. Tarkime, įvedus nuolatinio EVT pirmininko pareigas kas pusmetį besikeičiančios ES pirmininkaujančios šalies vadovas nebeteks pavadovauti visai ES. Be to, atimama teisė iš visų ES narių turėti savo komisarus Europos Komisijoje. Jų bus 18. Komisarai bus renkami rotacijos principu. Bus sumažintas ir kiekvienos valstybės turimų europarlamentarų skaičius.
Prezidentas V.Adamkus atmeta nuogąstavimus, kad tai sumažins Lietuvos teises ir svorį ES. „Neteisinga būgštauti, neva neteksime savo komisaro. Tas atsitiks ir kitoms valstybėms. Vienu metu mes neturėsime komisaro, kitu – Vokietija arba Prancūzija. Tad lygios teisės visiems išlieka“, – sakė Lietuvos vadovas. Lisabonos sutartį jis vadino istoriniu dokumentu, kuris padės ES žengti į priekį.
Prezidentas, premjeras, užsienio reikalų ministras ir juos lydinti gana gausi Lietuvos pareigūnų svita Lisabonos sutarties pasirašymą atšventė ketvirtadienį vakare jau atvykę į Briuselį. Iki vėlyvos nakties penkių žvaigždučių viešbučio „Royal Windsor Palace“, kuriame apsistojo lietuvių delegacija, restorane netilo triukšmas, bokalų skimbčiojimas ir linksma muzika.
Paslaptingos geros žinios
Lietuvai aktualiais energetikos klausimais šiame EVT susitikime nekalbėta. Pasak Lietuvos nuolatinės atstovybės prie ES vadovo ambasadoriaus Ryčio Martikonio, energetinio saugumo užtikrinimo klausimai taps pagrindiniais po pusmečio rengiamame bendrijos viršūnių susitikime.
Tačiau energetiniai reikalai buvo aptarti Lietuvos atstovų pokalbiuose su kitų valstybių vadovais.
Premjeras G.Kirkilas paslaptingai užsiminė apie „geras naujienas dėl galimybės pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbą“. Jis nedetalizavo šių naujienų, tik tvirtino, kad „kai kurios valstybės remia tokį Lietuvos siekį“.
D.Grybauskaitės įspėjimas
Briuselyje šiomis dienomis lankėsi ne tik aukščiausi Lietuvos pareigūnai, bet ir Seimo pirmininko pavaduotojas, opozicinių konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Jis pabendravo su eurokomisaru energetikos klausimais Andriu Piebalgu bei Europos Komisijos nare nuo Lietuvos Dalia Grybauskaite.
A.Piebalgas Lietuvos politikui pareiškė, kad ES lauks studijos dėl Lietuvos energetinės situacijos po IAE uždarymo ir įvertins, ar ji leistų galvoti apie uždarymo atidėjimą.
A.Kubilius taip pat išgirdo eurokomisaro įspėjimą, kad Lietuvai gali tekti peržiūrėti savo nacionalinio investuotojo struktūrą, jeigu ES priims direktyvą dėl privalomo elektros energijos gamybos, tiekimo ir paskirstymo rinkų padalinimo.
Su D.Grybauskaite Seimo vicepirmininkas aptarė finansinę Lietuvos situaciją. Komisarė įspėjo, kad ekonominė padangė tebėra debesuota. „Ji sakė, kad dar juodesni debesys ateina, nes nuo Naujųjų metų ne tik mums, bet ir visur didės energetinių išteklių kainos. Pirmasis kitų metų pusmetis bus sudėtingas ir įtemptas“, – dienraščiui pasakojo A.Kubilius.
“Vilniaus diena” 2007 12 15
