R.Juozaitis: yra keletas naujos atominės elektrinės statybos finansavimo šaltinių
Vyriausybė artimiausiu metu turėtų nuspręsti, kokius finansavimo šaltinius pasitelkti įgyvendinant naujos atominės jėgainės statybos projektą, o naujos atominės alektrinės studiją drauge su kitų Baltijos šalių energetikos bendrovėmis rengusi "Lietuvos energija" yra pasirengusi finansiškai prisidėti prie šio projekto.
"Lietuvos energijos" generalinis direktorius Rymantas Juozaitis interviu dienraščiui "Verslo žinios" teigė, kad yra keletas galimų naujos atominės elektrinės statybos finansavimo šaltinių.
"Vienas galimų variantų - amortizacinius atskaitymus nuo tikrąja verte įvertinto "Lietuvos energijos" turto įtraukti į tarifą, o šiuo metu to nėra padaryta", - sakė R.Juozaitis.
Anot jo, "Lietuvos energijos" padalinio - Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės turtas tebėra įkainotas 400 mln. litų, o perkainojus jo vertė siektų apie 2 mlrd. litų.
"Jei Kruonio elektrinės amortizaciniai atskaitymai būtų įtraukti į rezervavimo tarifą, tai galėtų tapti pakankamu finansavimo šaltiniu naujai atominei elektrinei statyti. Tačiau dėl to apie 2,5 cento už kilovatvalandę padidėtų elektros tarifas galutiniams vartotojams", - tvirtino R.Juozaitis.
Anot jo, taip pat galima būtų išleisti naują "Lietuvos energijos" akcijų emisiją padidinant nuosavą kapitalą 1-1,5 mlrd. litų.
"Trečias galimas šaltinis - pritraukti kitų investuotojų. Tai galėtų būti skirstomieji elektros tinklai, pramonininkai, kurie tvirtina besidomintys šia galimybe, dalis akcijų galėtų būti parduodamos biržoje", - teigė R.Juozaitis.
Pasak jo, jei prie naujos atominės elektrinės statybos projekto nuspręstu prisijungto Lenkija ir Švedija, kur veikiantis energetikos kompanijos E.ON padalinys jau išsakė tokius norus, realu, kad šio projekto iki 2015 metų įgyvendinti nepavyktų.
"Tektų iš naujo kurti darbo grupes, analizuoti padėtį, rengti naują studiją. Užtruktų mažiausiai pusmetį, kad galėtume Vyriausybei pateikti naują planą dėl pakitusio projekto įgyvendinimo. Kiltų realus pavojus, kad 2015 metais naujos atominės elektrinės tikrai neturėsime", - sakė R.Juozaitis.
Be to, anot jo, prie projekto prisijungus daugiau dalyvių, Lietuvai tektų gerokai mažiau naujos elektrinės galios, o tai šaliai nėra naudinga.
"Lenkiją ir kitas šalis būtų galima pritraukti įgyvendinant naują projektą - statant dar vieną reaktorių", - tvirtino "Lietuvos energijos" vadovas.
Jis neatmetė galimybės , kad Lietuva, kurios elektros poreikiai didesni nei Latvijos ir Estijos, galėtų pretenduoti į didesnę naujos jėgainės akcijų dalį.
"Norėtume, kad Lietuvai, kur elektros suvartojama daugiau, tektų 40 proc., kitoms - po 30 proc. akcijų. Nuo to priklausys ir šalies finansinis indėlis. Aišku tik tai, kad Lietuvai priklausys ne mažiau kaip 33 proc. akcijų ir galios", - sakė R.Juozaitis.
“Delfi” 2006 11 13
